www.mamboteam.com
Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centras Advertisement
Pradžia arrow Naujienos arrow Naujienos arrow Krymo Kongo hemoraginė karštligė – informacija keliautojams
2017-12-11
 
 
Navigacija
Pradžia
Administracinė informacija
Paslaugos
Teisinė informacija
Korupcijos prevencija
Struktūra ir kontaktai
Naujienos
DUK
Nuorodos
Paieška
Pagalbą kvieskite:
DISPEČERĖ – (8 41) 37 40 91

Greitoji pagalba visoje Lietuvoje – 033
(nepriklausomai nuo operatoriaus)

Galioja ir anksčiau buvę trumpieji numeriai:
Omnitel – 103
Bitė, Tele 2 – 033
Teo – 03
Krymo Kongo hemoraginė karštligė – informacija keliautojams

Krymo Kongo hemoraginė karštligė – informacija keliautojams

Sukėlėjas.
Krymo Kongo karštligės sukėlėjas – tai Nairovirus šeimos Bunyaviridae virusas. Pirmą kartą liga aprašyta 1944 m. Kryme. 1969 m. nustatyta, kad tas pats virusas sukėlė ligą ir 1966 m. Konge.

Infekcijos rezervuaras.
Infekcijos rezervuaras gamtoje – kiškiai, paukščiai, erkės (Hyalomma, Boophilus), graužikai, naminiai gyvuliai (avys, ožkos, stambieji raguočiai).

Plitimo būdas.
Gyvūnai užsikrečia įsisiurbus infekuotoms erkėms. Erkės užsikrečia nuo infekuotų gyvūnų ar infekciją gauna transovariniu keliu. Žmonės užsikrečia nuo sergančių gyvulių dėl tiesioginio sąlyčio su jų krauju ar kūno skysčiais arba įsisiurbus infekuotoms ligos sukėlėju erkėms. Rečiau žmonės užsikrečia nuo ligonių per kraują ir kūno skysčius.

Epidemiologija.
Krymo Kongo virusas plačiai paplitęs, užsikrėtusių erkių rasta Afrikoje, Azijoje ir Rytų Europoje. Pavieniai ligos atvejai ir protrūkiai paplitę Rytų ir Vakarų Afrikoje, Centrinės Azijos ir buvusios TSRS šalyse, Kosove, Albanijoje, Irane, Pakistane ir kt. 2001 – 2003 m. protrūkiai buvo registruoti Turkijoje (83 atv.), 2001 m. – Kosove ir Albanijoje (18 ir 8 atv.), 2002 m. – Pakistane (3 atv.) ir 2003 m. Mauritanijoje (38 atv.). 1999 –2004 m. Irane registruoti 155 atv., kasmet susirgimai registruojami Bulgarijoje ir Pietų Afrikoje.2006 m. sausio – birželio mėn. 22 Turkijos provincijose užregistruota 150 laboratoriškai patvirtintų Krymo Kongo karštligės atvejų. Daugiausiai susirgimai plito provincijose prie Juodosios jūros – Tokat Sivas, Gumushane, Amasya, Yozgat ir Corum. Susirgimų neužregistruota Viduržemio jūros pakrantėje.Susirgimų skaičiaus augimas Turkijoje 2006 m., palyginus su ankstesniais (2003 m. – 150 atv., 2004 m. – 249 atv., 2005 m. – 266 atv.), rodo išaugusį viruso aktyvumą ir geresnę ligos diagnostiką.Dažniau serga žemdirbiai, skerdyklų darbuotojai, veterinarijos specialistai. Sveikatos priežiūros darbuotojai turi riziką užsikrėsti per sąlytį su infekuotu krauju ar kūno skysčiais.

Klinika.
Ligos inkubacinis laikotarpis priklauso nuo viruso patekimo būdo: įsisiurbus erkei – 1-9 dienos, per sąlytį su krauju ar kūno skysčiais – 5-13 dienų.Ligos simptomai nespecifiški: liga prasideda ūmiu karščiavimu, raumenų ir galvos skausmais, galvos svaigimu, pilvo skausmu, vėmimu, vėliau gali prasidėti kraujavimas. Mirštamumas gali siekti 30 proc. dažniausiai antrą ligos savaitę.Diagnozė patvirtinama laboratoriniais tyrimais: nustatant antikūnus prieš ligos sukėlėją, viruso nukleininę rūgštį ar išskiriant virusą.

Profilaktika.
Vykstant į endemines teritorijas patariama saugotis erkių įsisiurbimo:
·        Naudot erkes atbaidančias medžiagas (repelentus).
·        Vilkėti prigludusius rūbus, uždengiančius rankas ir kojas, apsunkinančius erkėms patekti ant kūno.
·        Grįžus iš endeminių teritorijų, būtina apžiūrėti savo kūną, radus įsisiurbusią erkę – nedelsiant ją ištraukti, naudojantis specialiomis žnyplėmis ar pincetu.
Įsisiurbimo vietą nuplauti vandeniu su muilu ir dezinfekuoti jodo tirpalu. Įsisiurbimo vietą stebėti keletą dienų ir atsiradus pūliniui, bėrimui ir kt., kreiptis į gydytoją.
Grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir 2 – 6 dienų laikotarpiu pajutus užkrečiamosios ligos požymių (karščiavimas, galvos skausmas, bėrimas, kraujosruvos ir kt.), būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir gydytojui pasakyti apie buvusią kelionę. 

 
< Ankstesnis   Kitas >
Ar žinai, kad...
svarbiausias pirmosios pagalbos tikslas lūžus kaulams – imobilizuoti pažeistą vietą, t. y. įtverti, kad nejudėtų lūžgaliai. Reikia, kad galūnė nejudėtų, nesilankstytų jos sąnariai auksčiau ir žemiau lūžio vietos.
 
Draustumo patikrinimas
 
Top! Top!