www.mamboteam.com
Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centras Advertisement
Pradžia arrow Naujienos arrow Naujienos arrow Greitosios ekipažui išsikviesti reikia atskiros skubios pagalbos linijos
2017-12-11
 
 
Navigacija
Pradžia
Administracinė informacija
Paslaugos
Teisinė informacija
Korupcijos prevencija
Struktūra ir kontaktai
Naujienos
DUK
Nuorodos
Paieška
Pagalbą kvieskite:
DISPEČERĖ – (8 41) 37 40 91

Greitoji pagalba visoje Lietuvoje – 033
(nepriklausomai nuo operatoriaus)

Galioja ir anksčiau buvę trumpieji numeriai:
Omnitel – 103
Bitė, Tele 2 – 033
Teo – 03
Greitosios ekipažui išsikviesti reikia atskiros skubios pagalbos linijos

Sveikatos apsaugos ministerijos planai steigti apskrityse skubios medicinos pagalbos centralizuotas dispečerines “pakibo ore”. Mat Valstybės kontrolės auditoriai, konstatavę, kad šalyje nepakankamai efektyviai teikiama greitoji medicinos pagalba, ministerijai rekomendavo dispečerinių plėtros ir modernizavimo priemones derinti su Bendrojo pagalbos centro (BPC) (telefonas 112) plėtra. Nepritarta centralizuotų dispečerinių steigimui, nes, anot auditorių, ši naujovė ne tik pareikalaus papildomų lėšų, bet ir esą pailgins medikų atvykimą pas ligonius. L.S. teiraujasi greitosios medicinos pagalbos stočių vadovų apie dabar galiojančią skubios pagalbos suteikimo sistemą ir ar jie pritaria centralizuotų dispečerinių kūrimui.

Eugenija Kukaitienė Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja:
Telefonui 112 – ne
- Jeigu įsteigtos centralizuotos dispečerinės skubiai pagalbai teikti dirbs tokiu principu, kaip kad dabar veikia bendrosios pagalbos telefonas, esu kategoriškai prieš. Telefonui 112 vienareikšmiškai sakau ne. Maža to, kad BPC atlieka tarpininko vaidmenį, ten dirbančios operatorės visiškai nesigaudo situacijoje. Mūsų tarnybą painioja su Kuršėnų greitąja ir panašiai. Dėl to nukenčia pagalbos besišaukiantys ligoniai. Kalbant apie BPC, buvo planuota, kad iki 2013-ųjų bus užbaigta plėtra ir trumpasis pagalbos telefonas, kuriuo skambinama specialiosioms tarnyboms, veiks be trikdžių. Tačiau jau dabar aišku, kad dėl lėšų trūkumo, ši reforma buksuos. Tai reiškia, jog BPC dar labiau trikdys greitosios darbą. Neefektyviai dirba bendrosios pagalbos telefonas. Visiškas nesusikalbėjimas. Kai skambutį priima greitosios dispečerė, iškvietimo įrašas fiksuojamas kompiuteryje, kur įsiveda ir laikas, kada buvo skambinta. Dispečerė iš “pirmų lūpų” sužino, kur tiksliai važiuoti ir kokios būklės yra ligonis. Apskrityse įkurtos modernios centralizuotos dispečerinės gal ir pasiteisintų. Tačiau šiai naujovei įdiegti reikia nemenkų injekcijų. Be to, prireiktų nemažai laiko, kol žmonės priprastų prie naujosios tvarkos. Viena aišku, kad reformuojant greitosios tarnybą, skubiai pagalbai suteikti būtina sukurti atskirą liniją. Tokia tvarka yra civilizuotose Vakarų šalyse.

Vilius Mitka Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius:
Panevėžys rodys pavyzdį
- Esu už centralizuotų dispečerinių steigimą. Be to, tai norime padaryti pirmieji. Kadangi neseniai pasikeitė Panevėžio apskrities viršininko administracijos vadovybė, kol kas nebuvo imtasi jokių veiksmų šiai naujovei įgyvendinti. Tikiuosi, kad greitu laiku reikalai pajudės į priekį, kadangi naujasis viršininkas palaiko šią idėją. Pereiti prie naujos skubios pagalbos suteikimo sistemos mūsų apskritį paskatino pernai vasarą įvykę mirties atvejai. Kai trūkstant greitosios pagalbos ekipažų pavėluotai buvo suteikta pagalba pacientams. Esant centralizuotai dispečerinei būtų koordinuojamas greitosios pagalbos medikų darbas. Iškvietimą priimtų ta medikų brigada, kuri tuo metu būtų arčiausiai paciento.

Gintaras Kašėta Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas:
Už vietinę dispečerinę
- Esu prieš bendrąsias dispečerines. Šiuo metu tam nėra pakankamos materialinės bazės. Steigiant centralizuotą dispečerinę reiktų įdiegti atitinkamą kompiuterinę techniką, naujas ryšių priemones. Problemų kiltų ir su iškvietimais, nes yra daug vietovių analogiškais pavadinimais. Kalbu ne vien apie kaimus, bet ir mikrorajonus. Daugelyje sodų bendrijų nėra nei gatvių pavadinimų. Vietinėse greitosios dispečerinėse dirba patyrusios darbuotojos, jos tiksliai nusako, kur reikia vykti. Tarkim, būtų toks modulis, kad yra centralizuota dispečerinė Kaune ar Vilniuje. Jie gauna iškvietimą bendruoju pagalbos telefonu ir tada iš centralizuotos dispečerinės skambina mūsų dispečerinei. Taip būtų gaišinamas laikas. O antra, informacijos perdavimas iš “lūpų į lūpas” per tris asmenis būtų iškreipiama. Mano galva, greitosios ekipažui išsikviesti turėtų būti sukurtas atskiras skubios pagalbos centras. Jis galėtų funkcionuoti kaip pagalbinė priemonė. Mat turėtų išlikti 03 bei mobiliojo ryšio trumpieji telefonai. Centralizavus greitųjų darbą, neabejotinai aukų padaugėtų. O kalti liktų medikai. Blogiausia, kad diegiame naujoves, nežinodami, kaip tai reikia daryti.

Rimgaudas Juozas Lebedžinskas Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas:
Išeitis - skubios pagalbos centras
- Greitosios pagalbos teikimas turi būti centralizuotas taip, kaip yra senbuvėse ES šalyse - per vadinamąjį skubios pagalbos centrą. Kiekviename greitosios automobilyje turėtų būti kompiuteris, kad medikai nepasiklystų skubėdami pas pacientą. Kiekvienoje apskrityje steigti modernią centralizuotą dispečerinę yra netikslinga. Tam prireiktų ne tik milžiniškų lėšų, bet ir kelias pas ligonį pailgėtų. Juolab kad ir tų apskričių klausimas nėra aiškus.

Rimvydas Juodviršis Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas:
Reikia lėšų ir specialistų
- Nesu nusistatęs prieš centralizuotų dispečerinių steigimą apskrityse. Tačiau prieš jas kuriant, būtina išspręsti rimtas problemas. Pirmiausia - finansavimo klausimą. Vien kiek naujausių technologijų įdiegimas ir aparatūra atsieis. Antra, reikia suderinti veiksmus su BPC. Ir trečia, specialistų problema. Medikus reikia parengti tokiam darbui. Tarkim atsirastų centralizuotos dispečerinės. Tačiau jos skambučius nukreips vietinei greitajai. Iš to seka klausimas: kam reikalingas dar vienas tarpininkas?

Komentaras

Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas medicinai Kęstutis Speičys:
- Mano nuomone, centralizuotų dispečerinių steigimas apskrityse yra geras dalykas. Žinoma, jos pasiteisins tik tuomet, jeigu bus pakankamai aprūpintos. Tokios dispečerinės galėtų žymiai tiksliau parinkti greitosios brigadas. Tai mano asmeninė, o ne ligonių kasų, pozicija. Bet kuriuo atveju, reformuojant skubios medicinos pagalbos suteikimo sistemą, turi būti priimtas vieningas sprendimas. Kad nenutiktų taip, jog vieni sako viena, kiti - kita. Suprantu, kad modernių dispečerinių steigimui reikalingos milžiniškos lėšos. Visi greitosios pagalbos automobiliai turi būti aprūpinti palydovinio ryšio navigacijos sistema. Kad centrinė dispečerinė visą laiką be pertraukos matytų, kurioje vietoje, kuri mašina yra ir galėtų susisiekti. Dispečeriais privalo dirbti ne operatoriai, o kvalifikuoti specialistai - medikai, baigę papildomus kursus. Galima būtų padaryti dar geriau. Kad dispečerė signalą perduotų medikų ekipažui, skubančiam į avarijos vietą ar pas ligonį. Panevėžiečiai pirmieji pareiškė norą įdiegti šią naujovę. Ši apskritis daryti tokius eksperimentus labai dėkinga struktūra, keliais. Lietuvai pakaktų penkių centralizuotų dispečerinių. Po dvi sujungus apskritis, tiek ir išeitų. Greta modernių centralizuotų dispečerinių ateity būtų galima įsteigti ir medicininės aviacijos, t.y. sraigtasparnių tarnybas. Vokietijoje tokia sistema realiai veikia.

Autorė  - Jūratė Mazajeva, šaltinis - http://www.lsveikata.lt/

 
< Ankstesnis   Kitas >
Ar žinai, kad...
svarbiausias pirmosios pagalbos tikslas lūžus kaulams – imobilizuoti pažeistą vietą, t. y. įtverti, kad nejudėtų lūžgaliai. Reikia, kad galūnė nejudėtų, nesilankstytų jos sąnariai auksčiau ir žemiau lūžio vietos.
 
Draustumo patikrinimas
 
Top! Top!